įspitrėjimas

įspitrė́jimas sm. (1) NdŽ, įspytrė́jimas (1) NdŽ 1. NdŽ → įspitrėti 2. 2. refl. NdŽ → įspitrėti 3 (refl.): Visi turi bendrą įsispytrėjimo punktą, visi jam kalba vienan balsan Vaižg. 3. refl. → įspitrėti 4 (refl.): Pastipęs įsispýtrėjimas į tą mergą – negal atšnekėti Krš. \ spitrėjimas; įspitrėjimas